2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

2011-tųjų istorijos

Šiomis dienomis pasirodė begalė straipsnių apie praėjusius metus. Aš ilgą laiką bandžiau atsispirti pagundai pati peržvelgti savo metus, bet šiandien eidama tuo pačiu taku, kuriuo lygiai prieš metus bėgau prie Katedros aikštės eglutės, jog spėčiau sutikti vidurnaktį ten, supratau, jog reikia pažiūrėti, ką tie metai atnešė.

2011-tieji buvo tikrai geri metai, net gaila, kad jie jau baigiasi.

Istorija Nr. 1 apie moterišką draugystę, pokalbius iki išnaktų, azartiškus žaidimus, pasivaikščiojimus ir pagalbą viena kitai, kai jos labiausiai reikia.


Istorija Nr. 2 apie kankinantį baigiamąjį bakalauro darbą (BBD, kitaip sakant), ilgas dienas bibliotekoje, naujas žinias ir jų taikymą lietuviškoje rinkoje, apie kančias vainikavusį diplomą, kuris dabar dulka kažkur lentynoje, bet tą lietingą birželio dieną buvo toks gražus... Apie šypsenas, sukneles, glėbį gėlių ir vakarėlį šiltnamyje su klasiokais



Istorija Nr. 3 apie meilę, kuri, deja, netruko nė trijų metų, bet atnešė tikrai daug gražių akimirkų. Gaila, jog taip ir neišvažiavom į Paryžių ar neįsigijom biglio, bet užauginom vienas kitą kaip asmenybes, supažindinom su naujais dalykais, nuvažiavom į festivalį prie jūros, žaidėm stalo futbolą, gaminom dviese, vaikščiojom į muziejus, rinkom kaštonus, kartu juokėmės, kartu verkėm.




Istorija Nr. 4 apie naujus darbus. Apie pirmąjį, kurį gavau, bet atsisakiau, apie antrąjį, kuriame save kankinau tris mėnesius ir sunaikinau tikrai daug nervų ląstelių ir apie trečiąjį, labiausiai patinkantį, leidžiantį realizuoti idėjas, galvoti, skaityti knygas, vaikščioti į filmus ir tikėti ateities perspektyvomis.




Istorija Nr. 5 apie kostmosą ir Karoliniškes. Apie tai, kad rugsėjį čia turėjo aukščiausią krepšį, o dabar turime aukščiausią kalėdinę eglę, apie tai, kad kartais čia smirda ir namai atrodo, kaip zombiai, o aplinkui dauguma žmonių kalba rusiškai, o namie šėlsta stichijos - ugnis ir vanduo, bet buto atmosfera visas blogybes atperka.




Istorija Nr. 6 apie mane. Apie pagaliau pradėtą tinklaraštį, kuris dar labai neprofesionalus, bet labai norintis tobulėti. Apie maisto gaminimo aistrą ir norą kepti pyragus. Apie naujas sukneles ir aukštakulnius. Apie perskaitytas geras knygas ir pamatytus filmus. Apie viską, kas padėjo man tapti tokia, kokia esu.


Norėjau nieko sau nežadėti, bet vis dėlto pagalvojau, kad jeigu pažadėsiu labiau mylėti save, gal kaip nors pasiseks šį pažadą įgyvendinti. O dar pažadu labiau mylėti gyvenimą.
Ir valgyti/gaminti daugiau salotų.

2011 m. gruodžio 26 d., pirmadienis

Naminis žemės riešutų sviestas

Kiekvienais metais laukiu Kalėdų su viltimi, kad kažkas bus kitaip - kad nutiks kalėdinis stebuklas, kad gyvenimas nušvis naujomis spalvomis, kad tik galėsiu tik šypsotis ir užsiimti tik maloniais dalykais, kad braidysiu po pusnynus ir juoksiuos iki nukritimo. Tačiau kiekvienais metais nusiviliu.

Bet po truputį suprantu, kad kalėdinio stebuklo reikia ieškoti savyje, o tą stebuklą surasti padeda žmonės, kasdien esantys šalia. Man Kalėdos šiemet atėjo vieną vakarą gurkšnojant karštą vyną, valgant kumpį ir šnekučiuojantis su buvusiomis grupiokėmis. Ir būtent tokia šventine nuotaika norėčiau gyventi visus metus - ramiai, su šypsena, smagiais pasišaipymais ir pilna širdimi meilės.


O štai taip atrodė mano dovana slaptajai draugei.
L. labai mėgsta žemės riešutų sviestą. Žinoma, tokiu lengvu pamišimu užkrėtė ir mane, tad dažnai galvodama "noriu ko nors skanaus", galvoje turiu skrebutį su žemės riešutų sviestu ir aviečių uogiene.
Nom nom nom...

Vidutinio dydžio indeliui reikės:
500 g žemės riešutų
80 ml žemės riešutų aliejaus
šaukšto druskos
poros šaukštų cukraus

Riešutus susmulkinti. Jeigu netyčia gavote tik sūdytų žemės riešutų, rekomenduoju prieš tai juos nuplauti ir druskos kiekį reguliuoti pagal savo norus.
Kelias saujas smulkintų riešutų pilti į indą, palaistyti aliejumis, pabarstyti druska ir cukrumi, o tuomet smulkinti blenderiu iki kone vientisos masės. Procesą kartoti, kol baigsis riešutai.


Aš užtrukau pusantros valandos. Reikalą smarkiai pagreitintų virtuvinis kombainas, bet ir mano skolintasis blenderis sugebėjo atlaikyti tokias apkrovas :).

Sviestą sudėti į sandarų indelį ir laikyti šaldytuve. O tada skanauti peanut butter fingers kaip Joey iš "Draugų". Mmmmm...

2011 m. gruodžio 20 d., antradienis

Krupnikas

Ką gi, kalėdinė savaitė prasidėjo. Ir prasidėjo taip, kad šįryt niekaip nepraplėšiau akių ir į darbą vėlavau tiek, kad net gėda prisipažinti. O per pietus skaniausiai siurbčiojau raugintų kopūstų sriubą. Panašu, kad po visos savaitės penktadienį grįžusi namo į Šiaulius turėsiu tik vieną kalėdinį norą - gauti naujas kepenis.

Juokauju.
Viskas bus gerai :)

Per šventes niekaip nesugalvoju, ką galėčiau padovanoti tėčiui. Jis neturi jokios ryškiai identifikuojamos mėgstamos veiklos. Na, išskyrus grybavimą. Tad išmėginusi bilietus į renginius ar vyną, apie kurį nieko neišmanau, šiemet apsistojau ties mintimi pati pagaminti kokį nors gėrimą. Ir kaip tik kulinarinių tinklaraščių autorių kuriamame žurnale "oC" radau krupniko receptą.



500 mililitrų gėrimo reikės:
100 ml vandens
200 g medaus
cinamono lazdelės
gvazdikėlių
kadagio uogų
kvapiųjų pipirų
apelsino žievelės
400 ml degtinės

Vandenį su medumi ir prieskoniais pavirti 10 minučių. Kai prieskonių kvapas sustiprės, nukelti puodą nuo ugnies ir supilti degtinę. Mišinį dar truputį pakaitinti, bet neužvirti.
Nukaisti puodą ir leisti krupnikui pailsėti per naktį. Tuomet nukošti prieskonius, skystį supilti į butelį ir laikyti šaltai.

Šaltinis - sezoninė virtuvė


Kol kas bijojau ragauti, bet, manau, kad per šventes pakelsiu taurelę medumi kvepiančio gėrimo.

O iš likusią degtinę vis ruošiuosi sunaudoti padažui prie makaronų, gal tarpušvenčiu ir pavyks pagaminti vakarienę kambariokėms. Juk ateis diena, kai visos trys susitiksime namų virtuvėje, taip?

P.S. Manau, kad tėtis neskaito mano blogo, tai nesužinos apie dovaną iš anksto. O visi kiti, šiukštu, manęs neišduokit!

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Šokoladiniai sausainiai

Visada tikėjau sausainių galia. Juos kepant neįmanoma būti piktai, nusiramini vos pradedi tirpinti sviestą ar matuoti miltus, o kai virtuvė pakvimpa šokoladu, nejučia imi šypsotis. Dovanojami sausainiai bent trumpam priverčia pamiršti visas nuoskaudas, suartina nuoširdžiam pokalbiui, gali net padėti įsimylėti.

True story.


Šitie sausainiai atnešė man meilę, tad simboliška, kad jie ir užbaigia. Bėda, kad daug tokių sausainių nesuvalgysi, nes pasidarys saldu iki blogumo. Bet prie karšto vyno ar arbatos puodelio vakare kalbant apie gražius dalykus labai tinka.


Šokoladiniai sausainiai 
Dovanojau 18 vienetų, bet jų buvo ir daugiau

Reikės:
120 g sviesto
150 g cukraus
100 g šokolado
kiaušinis
150 g miltų
pusė šaukštelio kepimo miltelių
2 šaukštai kakavos
2 saujos migdolų, bet tinka ir kiti mėgstami riešutai

Šokoladą ir riešutus susmulkinti.
Sviestą išlydyti ir sumaišyti su cukrumi ir truputį paplaktu kiaušiniu.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir kakava. Šį mišinį pilti į sviesto, cukraus ir kiaušinio masę, sumaišyti. Tada sudėti šokolado ir riešutų gabaliukus ir dar kartą gerai sumaišyti.
Tešlą šaukštu dėti į skardą, paliekant kiek didesnius tarpelius tarp sausainių. Kepti 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie 15-20 minučių.

Šaltinis - "Beatos virtuvė", Laisvos valandos, 2009


Esu jau tikrai ne vieną kartą kepusi šiuos paprastus, bet labai skanius sausainius. Nebuvo nė vieno nepavykusio karto!

Šiuo įrašu pradedu kalėdinių dovanų demonstravimą, nes jau beveik viskas pagaminta ir laukia savo eilės lįsti į Kalėdų senio maišą. Aš pati šiemet neturiu norų sąrašo. Tik dėliojuosi kitų metų planus ir noriu pradėti juos šviežia galva ir ramia širdimi be pykčio ir laikomų nuoskaudų. Labai tikiuosi, kad man pavyks...


2011 m. gruodžio 12 d., pirmadienis

Moliūgų apkepas paprastasis + knygų iššūkis

Visi, kurie mane nors truputį pažįsta, žino, kad kone kiekvieną dieną nešiojuosi rankinėje knygą. Ir ne vien dėl to, kad mano darbas susijęs su knygų rinka. Man tiesiog patinka skaityti.

Kai ašskaitau bloge paskaičiau apie iššūkį, iš karto nusprendžiau sudalyvauti. Tačiau, kai pradėjau rinktis knygas, kurias noriu perskaityti 2012 metais, pasidarė sunkiau. Didelę dalį must read knygų perskaičiau per studijų metus, kitoms dar jaučiuosi nepribrendusi, dar kitos - per naujos, kad galėčiau įtraukti į sąrašą. Bet šiaip ne taip sudėliojau savo 12 + 2 knygas:

6. Ernestas Hemingvėjus - Kam skambina varpai

+ papildomos:
Mark Haddon - Tas keistas nutikimas šuniui naktį

Dabar dar reiktų susidaryti must see filmų sąrašą, nes jie kaupiasi dar labiau nei knygos...

Bet pakalbėkim apie apkepą.


Ką valgyti sekmadienio vakarienei, kai su L. netikėtai namie atradome moliūgą? Pirmas noras buvo sriuba, antras - blynai, trečias - apkepas. Ir jis nugalėjo!

2 alkaniems ir dar vienam ne tokiam alkanam:
nedidelis moliūgas
viena didelė arba trys mažos morkos
du nedideli raudonieji svogūnai
pusė stiklinės pieno
3 kiaušiniai
2 šaukštai maltų džiuvėsėlių
50 g fermentinio sūrio
5 šaukštai miltų
kario miltelių
prieskoninių žolelių
pipirų

Moliūgą supjaustyti gabalėliais, išimti sėklas ir nulupti. Dėti į puodą, užpilti vandeniu ir pavirti apie dešimt minučių, kol suminkštės.
Tarkuotą morką ir smulkintą svogūną pakepinti, į kepančias daržoves įberti kario (pagal skonį).
Pieną išplakti su kiaušiniais. Į plakinį berti džiuvėsėlius, prieskonines žoleles, pipirus, įtarkuoti fermentinį sūrį, sudėti kepintas daržoves ir, galiausiai, sudėti moliūgą, sutrintą šakute. Tada tešlą sutirštinti miltais ir dėti į riebalais pateptą ar kepimo popieriumi išklotą skardą.
Kepti 200 laipsnių orkaitėje 30-40 minučių.




Visai romantiška vakarienė išėjo kalėdinių lempučių šviesoje. O moliūgo dar gabalėlis liko, sudėsiu rytoj į daržovių sriubą. Ir jau pradėsiu kepti/virti/ruošti kalėdines dovanas. Juk šventės prasideda jau kitą savaitę...


2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis

Imbieriniai sausainiai

Noriu papasakoti apie savo rytą Klaipėdoje, tačiau vis pradedu ir ištrinu. Parašyti pranešimą spaudai apie įvykusį romano pristatymą buvo lengviau nei dabar pasakoti apie save ir jausmų išbandymus. Smarkiai snigo šįryt, pripustė akis, nesinorėjo grįžti į Vilnių vienai ir pamiršti, kad ten Klaipėdoje yra žmonių, prie kurių prisirišau. Bet reikia. Keista: kuo toliau – tuo sunkiau susitaikyti su tuo, kad kelią Vilnius – Klaipėda nuo šiol įveikinėsiu su naujomis mintimis, naujais žmonėmis ir naujais tikslais.

Bet šįryt Klaipėdoje pajutau tikrą žiemą.
Ir vėl užsinorėjau kepti briedžio formos imbierinius sausainius, klausyti kalėdinių dainų ir gerti karštą vyną. Manau, kad vis tiek iki švenčių teks pakartoti kepimą, tad štai receptas.


Reikės:
125 g sviesto
100 g medaus
5 šaukštų grietinėlės
200 g cukraus
šaukštelio malto imbiero
pusės šaukštelio malto kardamono
žiupsnelio maltų kvapiųjų pipirų
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų
žiupsnelis malto muskato
350 g miltų + dar truputis kočiojimui ir stalo pabarstymui
pusės šaukštelio kepimo miltelių

Sviestą, medų, grietinėlę ir cukrų dėti į puodą ir kaitinti ant nedidelės ugnies, kol ištirps cukrus, o masė užvirs. Į karštą sirupą berti visus prieskonius ir dar pavirti ant nedidelės ugnies apie penkias minutes.
Miltus persijoti su kepimo milteliais. Į dubenį pilti dar šiltą sirupą ir miltus, greitai sumaišyti ir suminkyti į rutulį. Jį apvynioti maistine plėvelė ir palikti šaldytuve mažiausiai valandai (galima ir šaldymo kamerą naudoti...).

Pabarstyti stalo paviršių miltais, traukti iš šaldytuvo jau sukietėjusią tešlą, dalinti ją į tris gumulus ir po vieną kočioti - kuo ploniau, tuo geriau. Miltais reikėtų pabarstyti ir kočėlą, kad prie jo kuo mažiau liptų tešla. Formelėmis spausti sausainius ir atsargiai dėlioti juos skardoje. 
Kepti apie 10-15 min 180 laipsnių karštumo orkaitėje. Atsargiai, sausainiai greitai sudega, jei yra paliekami be priežiūros!

Iškepusius, bet dar šiltus sausainius galima apteplioti glaistu iš cukraus pudros ir citrinos sulčių.
Šaltinis - "Metai Beatos virtuvėje", Laisvos valandos, 2010.


Kalėdiniai briedžiukai sulaukė tik geriausių atsiliepimų tiek namuose, tiek darbe, tiek Klaipėdoje. Džiugu.
O ką tik su L. padarėme instaliaciją virtuvėje kalėdine tematika ir pasikabinome lempučių girliandą. Liko tik dvi savaitės iki Kalėdų.

2011 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Makaronai su cukinija, feta ir pomidorais

Ieškau savo kalėdinės nuotaikos. Šiandien prikepiau kalną imbierinių sausainių (receptas - jau ne už kalnų!). Ne dovanoms, ne su tikslu išlaikyti juos iki švenčių, bet šiaip. Ir netgi daugiau ne sau, o pavaišinti kitus tokius pačius pasimetusius, kad jau tikrai artėja Kalėdos.
Lyja, žaibuoja, o kostmose skamba kalėdinės dainos ir žiūrimi filmai - žiemos šaukliai: "Love actually", "Bridget Jones's Diary" (pirma ir antra dalys!), o savo eilės laukia totalus hitas - "Vienas namuose". Tiesiog tam, kad nebūtų liūdna.

Bet neužtenka gyventi vien mandarinais ir saldumynais.

Makaronai su cukinija, feta ir pomidorais pagaliau sulaukė savo eilės į blogą.

3-4 porcijoms reikės:
nedidelės cukinijos
100 g fetos sūrio
2 saujų vyšninių pomidorų
3 šaukštų alyvuogių aliejaus
šaukštelio džiovintų raudonėlių
šviežių baziliko lapelių
skiltelės česnako
druskos, juodųjų pipirų
300 g mėgstamos formos makaronų

Cukiniją supjaustyti griežinėliais, fetą sutrupinti, pomidorus perpjauti per pusę. Viską pašlakstyti aliejumi, pabarstyti raudonėliais ir plėšytais šviežiais bazilikų lapeliais ir sumaišyti. Dėti į kepimo formą ir dar pamaišant pabarstyti druska ir pipirais, sudėti smulkiai kapotą česnaką. Šauti į įkaitintą iki 200 laipsnių orkaitę ir kepti 15-20 minučių.
Makaronus išvirti ir sumaišyti su keptomis daržovėmis, pridėti dar šviežio baziliko ir skanauti.

Šaltinis - "Beatos virtuvė", Laisvos valandos, 2009.


Iš tiesų šią skanią ir paprastą vakarienę gaminau ne aš, o M. Bet negalėjau nepasidalinti :)

2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Keksiukai su žemės riešutų sviestu

Šiandien supratau, kad jau laukiu sniego. Tas, kuris iškrito vieną ankstų rytą ir labiau priminė šlapdribą, nesiskaito. Noriu matyti baltą sniego apklotą ryte važiuodama į darbą, gal tada nors truputį nušvis akys ir mintys, nes dabar, kai diena dažniausiai neišsivaduoja iš pilkumos, nebežinau ko griebtis, kad save motyvuočiau darbams ar tiesiog išlipimui iš lovos. Keista, bet net Kalėdų šiemet laukiu ir po truputį dėliojuosi sąrašus, ką noriu dovanoti, o ką norėčiau pati gauti dovanų...
Tad iš karto pasinaudoju proga ir prašau, mielieji, nebedovanokite man knygų! Nebent tai būtų "Skonio žinynas". Juokauju! Iki jo panaudojimo aš dar neužaugau, nes vis dar labai mėgstu laikytis receptų ir instrukcijų, kas su kuo maišoma ir kiek ko įdedama papildomai.

Žodžiu, Kalėdos. Jau naršau internete ir ieškau dovanų pakavimo idėjų, vartau savo stebuklingas knygas ir.. Tuoj atidarysiu sausainių kepimo cechą. O tada viskas bus gerai.

Forget the shit and move on, skant.


O kol kas keksiukai su žemės riešutų sviestu


16 (iš tiesų neatsimenu tikslaus skaičiaus, todėl spėju) nedidelių keksiukų reikės:
1,5 stiklinės miltų
šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelis kepimo sodos
75 g minkšto sviesto
5 šaukštai žemės riešutų sviesto
beveik stiklinė cukraus (čiut čiut mažiau)
kiaušinio
šaukštelio vanilinio cukraus
0,5 stiklinės natūralaus jogurto
banano
50 g juodojo šokolado

Minkštą sviestą ir žemės riešutų sviestą išsukti iki vientisos masės. Suberti cukrų ir vanilinį cukrų, gerai išmaišyti. Įmušti kiaušinį ir masę išplakti. Supilti jogurtą, išmaišyti. Bananą sutrinti šakute ir taip pat įmaišyti į masę.
Suberti miltus, kepimo miltelius ir sodą. Greitai pamaišyti, kad neliktų sausų miltų. Į tešlą suberti kapotą juodąjį šokoladą ir permaišyti.
Masę išdalinti į keksiukų formeles ir kepti 20-25 minutes 190 laipsnių karštumo orkaitėje.

Receptą radau čia.




Dar galima sūdytų žemės riešutų dėti į keksiukus ir jais pabarstyti viršų, bet aš taip nedariau, nes... Paprasčiausiai pamiršau. Vups!

2011 m. lapkričio 28 d., pirmadienis

Sushi. Nuo A iki Z

Esu prasta blogerė. Apie renginį, kuriame lankiausi, rašau po savaitės. Taip nedaroma.
Bet kad visą savaitę sukausi kaip voverė rate tarp darbų, vakarėlių, draugų, namų ir kitų smagių dalykų. Dar persišaldžiau, bet turbūt pirmą kartą gyvenime taip smarkiai ignoravau šį faktą ir net sau neleidau savęs gailėtis.
O dabar, kai gyvenimo tempas vėl sulėtėjo, ligų nebeliko nė kvapo. Ir gerai!

Klasiokų susitikime man liepė rašyti ne tik receptus, bet ir daugiau istorijų. Tad noriu papasakoti apie mažus savo darbo privalumus. Kam žinia, kam nežinia bandau įsitvirtinti vienoje Lietuvos leidyklų ir reklamuoti (arba tikslesnis žodis būtų viešinti) naujas knygas. O prieš žiemos šventes naujų ir įdomių leidinių užderės su kaupu. Tad praėjusią savaitę pristatėme knygą apie japonų virtuvę - "Sushi. Nuo A iki Z".


Labai žavi knyga, parengta leidyklos atstovės ir "Sushi express" restoranų tinklo vyriausio meistro, ne tik pateikia receptus, bet ir pažeria praktinių patarimų: kaip tinkamai išvirti ryžius ar suvynioti skirtingus sušių ritinėlius, papasakoja faktų iš sušių istorijos ir pamoko etiketo taisyklių. O ieškantys receptų, ras ne tik informacijos apie sušių rūšis, bet ir galės išmokti gaminti kitokius japoniškus patiekalus.

O kol knyga dar tik keliauja pas skaitytojus ir pretenduoja tapti puikia kalėdine dovana, apsilankiau "Sushi express" gimtadienio šventėje ir ne tik prisiragavau sušių, bet ir pagaliau pamačiau, ką veikia Virtuvės mitų griovėjai.


Asmeniškai, sušiai dar nėra taip smarkiai įsitvirtinę mano racione, kad jausčiau poreikį keisti jų išvaizdą ar patiekimo būdą, tačiau eksperimentai visada sudomina. Ryžiai šį kartą buvo susukti į rutuliuką ir apvolioti nori lapo trupiniuose. Tunas apdegintas specialiu prietaisu ir papuoštas sojų padažo ikrais (mistika, kaip tokius padaryti), o štai marinuotas imbieras sušaldytas azotu ir sutrupintas. Azoto garai manęs, fizikų draugės, nenustebino, bet pripažinsiu, atrodė gerai.


Kadangi į šį gimtadienį buvo pakviesti tik visuomenėje žymūs žmonės, buvo labai juokinga matyti, kaip jie nutaiso savo "gražiuosius" veidus, vos tik pajaučia atgręžtą objektyvą. Ir kitą dieną labai smagiai skaitinėjau atsiliepimus portaluose: kam labiausiai įsiminė damos krūtinė, kam - nauji pono akiniai, kam neįprasta ištiesintų plaukų šukuosena... O aš po vakarėlio jau jausdama pirmąsias bacilų atakas nusipirkau raudoną lūpdažį - kad sirgdama bent jausčiausi graži.



O virtuvėje praėjusią savaitę beveik nebuvau. Na, tik pjausčiau sūrį ir maišiau jogurtą su dribsniais. Bet jau pasiilgau pyragų kepimo, tad greitai sugrįšiu.

P.S. Nuotraukos mano ir Mindaugo Girdvainio.

2011 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

Užtepėlių balius. Antra dalis

Visada, kai į svečius ruošiasi ateiti daugiau nei penki žmonės, pasidaro baisu galvoti, kuo galima juos pavaišinti. Kai žmonių skaičius padidėja iki dešimties ir daugiau, puolu į paniką ir perverčiu kelias dešimtis kulinarinių žurnalų, naršau po interneto lobynus, klausiu mamos patarimų ir galiausiai užmiegu įsikniaubusi į kokią nors receptų knygą.

Šiaip ne taip išrinkau gimtadienio vakaro meniu: saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė, lavašo suktinukai, guacamole, "Jūratės skaniukas" (nesugalvojau kito pavadinimo), marinuotos alyvuogės ir sumuštinukai su pomidorais.


Sumuštinukai
Prancūzišką batoną supjaustyti riekelėmis ir užtepti kreminiu sūreliu (ala Philadelphia), pabarstyti provanso žolelėmis ir uždėti riekutę pomidoro. Paprasta, bet be proto skanu!

Saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė
Kiekių tikslių nebus, nes ingridientus dėjau "iš akies". Saulėje džiovintus pomidorus (naudojau tiek aliejuje, tiek sausus) susmulkinti, įdėti smulkintų juodųjų alyvuogių be kauliukų, pabarstyti šviežiai maltais pipirais, baziliku ir pasmulkinti blenderiu, kol ingridientai sulips į tepamą košelę. Galima papildomai įpilti alyvuogių aliejaus, bet man jo nepritrūko.


Lavašo suktinukai su krabų lazdelėmis
Indelį lydyto sūrio (maniškis buvo su lašiša), išsukti su keliais šaukštais majonezo, kad lengviau teptųsi. Aptepti juo lavašą, ant viršaus paskirstyti kapotas krabų lazdeles, pabarstyti smulkintais krapais ir susukti į ritinėlį. Apvynioti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą nakčiai. Prieš baliuką telieka supjaustyti.

Guacamole 
Reikės trijų avokadų: kiekvieną apipjauti per pusę palei kaulą ir pasukti į skirtingas puses, kad gražiai atsivertų. Išimti kauliuką ir išskobti minkštimą. Ant avokavo užpilti vienos citrinos sultis, dėti tris šaukštus natūralaus jogurto, įberti druskos ir pamalti blenderiu, kol pasidarys vientisa žalia masė. Ragauti su aštriais tortilijų traškučiais.
Šaltinis - "Beatos virtuvė", Laisvos valandos, 2009




 Populiariausias vakaro užkandis - Jūratės skaniukas
250 gramų fermentinio sūrio sutarkuoti stambia tarka. Smulkiai supjaustyti 100 gramų džovintų slyvų be kauliukų, "įtrėkšti" keturias česnako skilteles, įberti saują saulėgrąžų sėklų ir sumaišyti su majonezu (pagal skonį ir mėgstamą tirštumą). Palikti šaldytuve nakčiai.
Išėmus vakare gerai permaišyti, įdėti dar kelis šaukštus majonezo.
Šaltinis - žurnalas "Žmonės", Jolantos Talaikytės receptas.

Pirmą kartą ruošiau vaišes gimtadieniui, bet manau, kad visai pasisekė. Kitais metais mėginsiu vėl!

2011 m. lapkričio 15 d., antradienis

Varškės tortas su džiovintomis slyvomis

Viens du trys - man dvim trys! Praėjusios savaitės šūkis buvo būtent toks. Vieną vakarą bandžiau sugalvoti, ką gero ir reikšmingo per tuos metus nuveikiau, bet nieko ypatingo neatkapsčiau atmintyje. Gerai, kad vaikystėje niekada neturėjau plano, kuriame būčiau susižymėjusi sau reikšmingas datas: kada ištekėsiu, kada gimdysiu, kada nusipirksiu namą, o kada - šunį...
Dabar taip pat neplanuoju. Nebe. Dar prieš kelis mėnesius tikėjau, kad nuo pavasario gyvensiu su Didžiuoju virtuvės pagalbininku ir sekmadieniais kepsiu jam pyragus. Deja, šiuo metu virtuvėje šeimininkauju su dviem mažesnėm (tik ūgiu, mergaitės, tik ūgiu!) padėjėjom ir nebesižvalgau po butų nuomos portalus.

Tiesa, planuoju mažesnius dalykus: pasirūpinti dovanotų gėlių darželiu, gerai išnagrinėti gautas kulinarines knygas ir, žinoma, išbandyti ką nors naujo virtuvės fronte.


Nekeptas varškės tortas - pyragas man jau nebebuvo naujiena. Tačiau gimtadienio proga išmėginau seniausiai nužiūrėtą Beatos receptą.

Varškės ir slyvų tortas 
Jei neklystu, jo paragavo 12 žmonių!

500 mililitrų grietinėlės
4 kiaušinių tryniai
150 gramų cukraus + dar 4 šaukštai
nubrauktas šaukštas krakmolo
2 šaukštai želatinos grūdelių
50 mililitrų šalto vandens
200 gramų džiovintų slyvų be kauliukų
150 mililitrų verdančio vandens
180 gramų šokoladinių sausainių
50 gramų sviesto
400 gramų varškės

Pirmiausia reikia išvirti kiaušinių kremą - nedideliame puode pakaitinti grietinėlę ant mažos ugnies (neužvirti!). Kiaušinių trynius sumaišyti su 150 g cukraus ir išplakti iki putų, įplakti krakmolą. Ant kiaušinių masės nuolat maišant užpilti karštą grietinėlę. Tada viską grąžinti atgal į puodą ir maišant kaitinti, kol kremas sutirštėja iki kisieliaus konsistencijos.

Paruošti torto pagrindą: sutrupinti sausainius (rankomis, virtuviniu kombainu ar kočėlu - būdų yra daug). Ištirpdyti sviestą ir sumaišyti jį su trupiniais. Tuomet šia drėgna mase iškloti atsegamos torto formos dugną ir dėti ją į šaldytuvą, kad sutvirtėtų.
Paruošti želatiną: užpilti grūdelius šaltu vandeniu ir palikti išbrinkti.
Paruošti slyvas: nuplauti jas karštu vandeniu ir užpilti nepilną stiklinę verdančio vandens. Palaikyti 5-10 minučių, tada nupilti vandenį į dubenėlį ir jame ištirpdyti 4 šaukštus cukraus. Slyvas susmulkinti.

Į dubenį su išbrinkusia želatina pilti kelis šaukštus truputį pravėsusio kiaušinių kremo ir maišyti, kol želatina ištirpsta. Kremo dalį su želatina sumaišyti su likusiu kremu.
Varškę dėti į didelį dubenį ir sutrinti (patogiausia tai daryti blenderiu). Ant varškės užpilti vandenį su cukrumi (liko nuo slyvų) ir gerai sumalti, kad varškė pasidarytų panaši į kremą. Galiausiai sumaišyti varškę su kiaušinių kremu, kad pasidarytų vientisa masė.


Paskutinis etapas - ant sutvirtėjusio sausainių pagrindo išdėlioti smulkintas slyvas ir užpilti varškės bei kiaušinių kremo masę. Formą apvynioti maistine plėvele ir dėti atgal į šaldytuvą bent trims valandoms arba visai nakčiai.

Prieš atsegant formą apipjauti torto kraštus šiltu peiliu, kad kraštai išliktų gražūs.

Šaltinis - "Metai Beatos virtuvėje", Laisvos valandos, 2010 m.




Yra, ką nuveikti gaminant šį tortą. Bet komplimentų gausa viską atperka. Ir nemanau, kad juos paskatino šampanas :)

Daugiau gimtadienio vakarėlio užkandėlių-užtepėlių kitame įraše!

2011 m. lapkričio 6 d., sekmadienis

Saldžiarūgštė vištiena su persikų salotomis

Buvau labai pasiilgusi mergaitiškos kompanijos. Tai supratau tik dabar, kai visą savaitgalį praleidau su geriausiomis draugėmis: gurkšnodama Cuba libre ar karštą vyną, plepėdama, gamindama, žiūrėdama filmus, braidydama po lapus ir veikdama viską, ką tik širdis geidžia. Tokie pasibuvimai įpučia gyvenimo džiaugsmo, nesvarbu, kokiomis temomis bekalbėtumei.



Su drauge po neįprastos darbo dienos Kaune knygų pristatymuose ir ilgiausio keliavimo iš prekybos centro namo gaminome saldžiarūgštę vištieną su persikų salotomis. 
Nuotraukos darytos ne itin gerai apšviestoje virtuvėje, šiek tiek gėda jas demonstruoti, bet jau nebegalėjau atmesti antro labai patikusio recepto ir įdėti kokių nors užkandžių ar dar saldumynų.

2 porcijoms reikės:
400 gramų vištienos filė
2 šaukštų medaus
sezamo sėklų
aitriosios paprikos
tarkuotos laimo žievelės
druskos
aliejaus

Įkaitintoje keptuvėje aliejuje apkepti gabalėliais pjaustytą ir druska pagardintą vištienos filė.
Sumaišyti smulkintą aitriąją papriką su laimo žievele ir medumi. Tokiu marinatu aplieti vištieną ir palikti bent 15  minučių. Tada gabalėlius apvolioti sezamo sėklose ir dar kartelį apkepti.

Salotoms:
pusės ilgavaisio nulupto agurko
vieno konervuoto persiko (dviejų puselių)
laimo sulčių
pusės aitriosios paprikos
šaukšto medaus
šaukšto alyvuogių aliejaus
saujelės gražgarsčių
šviežiai maltų pipirų

Persikus susmulkinti gabalėliais, agurką supjaustyti šiaudeliais. Dėti į dubenį kartu su gražgarstėmis. Medų, laimo sultis, smulkintą aitriąją papriką, alyvuogių aliejų, pipirus gerai sumaišyti ir užpilti ant salotų.

Šaltinis - žurnalas "Vakarienės", 2011 m. Nr. 3

Mes ragavome su ryžių koše ir baltu vynu, tačiau net ir be šių pridėtinių dalykų būtų buvę labai skanu.

O šiandien jau atidariau karšto vyno sezoną! Rodos, žiema artėja...


2011 m. lapkričio 2 d., trečiadienis

Greitas obuolių pyragas

Dingo įkvėpimas. Gal kas nors radot? Vėl pasiguosiu tuo pačiu - rudeniu, gimtadieniu, asmeniniu gyvenimu, kuris eina šuniui po uodega.
Ne tik kad nebegaminu, bet ir fotografuoti nebeturiu noro ir kantrybės. Tad kiaulienos troškinys su baklažanais nuotraukose atrodo taip prastai, kad man gėda jį parodyti viešai. Nors buvo visai skanu.

Man reikia atostogų. Keista tai sakyti po keturių dienų savaitgalio, į kurį buvo įtraukta papildoma valanda miegui. Bet tą papildomą valandą aš sirgau ir praleidau vieną blogiausių naktų savo gyvenime, tad noriu atsiskaitymo - normalių atostogų ten, kur šilta.


Deja. Šiemet būsiu neiškėlusi kojos už Lietuvos sienų. Nes reikėjo mokytis, kraustytis, skubėti gyventi, dabar reikia dirbti ir kalti pinigą, išlaikyti save, būti suaugusia ir šypsotis, kai skauda.
Klišės.

Gerai, kad per visus gyvenimo trukdžius su mama iškepėme greitą obuolių pyragą.



Vienam dideliam ir dviems mažesniems pyragiukams reikės:
pakelio sluoksniuotos tešlos (400 gramų)
saujos migdolų
3-4 nedidelių obuolių
100 g cukraus
šaukštelis cinamono
cukraus pudros

Atšildytą tešlą iškočioti į turimos skardos dydžio lakštą. Kaip minėjau, man išėjo vienas didelis ir du maži pyragėliai. Peiliu įrėžti tešlos kraštus, o vidurį subadyti šakute, kad gražiai pakiltų tik krašteliai, ir pabarstyti smulkintais migdolais.
Obuolius nulupti ir supjaustyti plonais griežinėliais/skiltelėmis (su mama nesutarėme, kas yra kas). Išdėlioti ant migdolų ir gausiai pabarstyti cukrumi bei, pagal norą, cinamonu.
Kepti apie 180 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių, kol tešla paruduos, o cukrus karamelizuosis. Pravėsintą pyragą pabarstyti cukraus pudra.
Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", 2011 m., Nr. 11.


Pyragas stebuklingai atlaikė kelionę iš Šiaulių į Vilnių ir buvo sėkmingai suvalgytas A., kuris labai mėgsta saldumynus. O ir mano tėčiui patiko, kas jau šį bei tą man reiškia.

2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Čirviniai blynai

Blogas truputį atostogauja, nes aš šią savaitę negaminu. Kodėl? Nenoriu.
Viskas susidėjo į vieną - rudens melancholija, gimtadieninė krizė, meilės problemos, kompiuterio gedimai ir kitų buities prietaisų netekimai. Tad dabar dažniausiai man norisi tik lindėti pataluose ir miegoti arba skaityti (norimų perskaityti knygų sąrašas neįtikėtinai greitai pilnėja).

Bet šiandien giliai viduje jau sužybsėjo optimizmo kibirkštėlė. Reikia šiandien ją pakurstyti skaniausiu pasaulyje skrebučiu: paskrudintas batonas plius žemės riešutų sviestas plius aviečių uogienė, ir rytoj vėl atsibusiu kupina svajonių, norų ir gyvenimo tikslų.

Receptas nesisieja su dabartiniais išgyvenimais, bet mano kompiuteris dabar gyvena pas meistrus, o vienintelė nuotrauka fotoaparate buvo sekmadieninių pusryčių - vaflių, kitaip vadinamų čirviniais blynais.

2 nedidelėms porcijoms reikės:
2 kiaušinių
50 gramų sviesto
150 gramų miltų
šaukštelio kepimo miltelių
4 šaukštų cukraus
150 mililitrų pieno
šaukšto aliejaus

Sviestą, kiaušinius ir cukrų išsukti iki vientisos masės.
Miltus ir kepimo miltelius sumaišyti su pienu, kad neliktų gumulėlių. Supilti į sviesto ir kiaušinių masę. Galiausiai įmaišyti aliejų.

Įkaitinti vaflių keptuvę, dideliu šaukštu pilti į ją tešlą, paskirstyti formoje ir kepti, kol gražiai parus.

Valgyti su mėgstama uogiene.
Aš išbandžiau mamos obuolienę su abrikosais - laižiausi pirštus. Nejuokauju.

2011 m. spalio 19 d., trečiadienis

Morkų pyragas

Ruduo pradeda skleisti savo melancholiją. Imu ilgesingai žiūrėti į tolį važiuodama troleibusais, prisiminti lengvas vasarines sukneles, su kuriomis jau per šalta, ir svajoti apie tolimus/artimus kraštus, į kuriuos norėčiau nukeliauti. Deja, atostogos nenumatytos šių metų planuose, nes noriu būti idealia darbuotoja - nesirgti, nezirsti, siekti savo idėjų įgyvendinimo ir tobulėti.

Apskritai, stengiuosi gyventi optimistiškai ir nebesiskųsti. Nesvarbu, kad asmeninio gyvenimo planai nesipildo taip, kaip norėčiau, ir kartais klausydama, kaip the Kooks dainuoja apie laimę, užsinoriu nebūtų dalykų. Ir tada išsikepu pyragą, kad išgirsčiau komplimentų nors apie savo gaminimą.



Virtuvėje labiausiai nemėgstu pjaustyti svogūno ir tarkuoti morkų. Bet morkų pyragas taip smarkiai viliojo savo saldumu ir šiluma, užpildančia visą butą (kai jį kepiau buvo dar nešildymo laikotarpis, tad reikėjo rasti naujų būdų sušilti), kad neradau, kaip išsisukti.

Morkų pyragas


Reikės:
2 stiklinių smulkiai tarkuotų morkų
stiklinės rudojo cukraus
1,5 stiklinės miltų
0,5 stiklinės alyvuogių aliejaus
arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
kelių saujų migdolų plokštelių

Smulkiai sutarkuotas morkas sumaišyti su cukrumi ir palikti valandai, kad cukrus ištirptų.
Tada įmaišyti miltus, kepimo miltelius, alyvuogių aliejų ir gerai išsukti iki vientisos masės. Krėsti į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą, apibarstyti migdolų plokštelėmis ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 min.

Receptą radau žaidimų aikštelėje.




Tikėjausi kiek sodresnio pyrago skonio ir ne tokio aštraus alyvuogių aliejaus kvapo, tad nežinau, ar kepčiau dar kartą. Bet pamėginti buvo verta. Žinoma, labiausiai tinka rudens vakarams prie puodelio arbatos, pokalbių ir žaidimų.

2011 m. spalio 14 d., penktadienis

Moliūginiai blynai

Vaikštinėdama po turgų neatsispyriau moliūgo vilionėms. Aš greičiausiai iš viso negaliu eiti į turgų, nes prisiperku visko, reikia - nereikia. Kad ir šį kartą - iš moliūgo esu tik virusi sriubą, daugiau niekam idėjų neturėjau, bet vis tiek parsinešiau jį namo. Nuo galvos laužymo mane išgelbėjo Didysis virtuvės pagalbininkas A. Taigi turiu pirmąjį svečio receptą!

Na, o toliau - pagyros ir pasigyrimai. Kartais gaunu pusryčius į lovą. Aišku, dažniausiai tai būna sumuštiniai arba kiaušinienė ir arbata. Bet net ir toks valgis padeda atmerkti akis ir pakelia nuotaiką. Bet savaitgaliui išprašiau skanumynų... A. jau turi savo firminį patiekalą - moliūgų blynus (tai vis dėlto tą moliūgą nusipirkau su tikslu) ir kepė juos sekmadienio pusryčiams. Man liko tik nubėgti į virtuvę, greitai padaryti keletą kadrų ir grįžti po antklode žiūrėti savo naujojo apsėdimo "The Big Bang Theory" (neveltui vyras fizikas..).


Moliūgų blynai su medumi

Dviems žmonėms pasmaližiauti:
pusė puodelio tarkuoto moliūgo minkštimo be sėklų
pusės puodelio pieno
kiaušinio
puodelio miltų
pusės šaukštelio kepimo miltelių
šaukšto saulėgrąžų aliejaus
prieskonių mišinio iš malto imbiero, maltų gvazdikėlių, malto muskato, malto cinamono
3 šaukštų rudojo cukraus
skysto medaus (arba dar skaniau būtų su klevų sirupu)

Moliūgą sumaišyti su cukrumi ir prieskoniais.
Šakute sutrinti kiaušinį, supilti moliūgo minkštimo mišinį ir išmaišyti. Įmaišyti kepimo miltelius. Tada supilti pieną, miltus, aliejų ir gerai išmaišyti.
Į įkaitintą keptuvę įpilti truputį aliejaus (atsargiai, blynai traukia riebalus!) ir kepti norimo dydžio blynus.

Skanauti aplietus skystu medumi.
O tada pabučiuoti kepėją už skanius pusryčius. Ačiū, Aivarai!



Žinoma, moliūgo buvo sunaudota tik ketvirtadalis, tad jau greitai tinklaraštį pasieks moliūgų pyrago, kuris šiandien atnešė man šlovę darbe, receptas.

Gero savaitgalio!

2011 m. spalio 10 d., pirmadienis

Vištiena su slyvomis ir obuoliais

Šiandien pažadėjau sau naują įrašą. Iš pradžių niekaip neišsirinkau patiekalo, nes gaminimo tempai kiek greitesni nei aprašinėjimo. Na, bet kol turguje vis dar yra slyvų, rekomenduoju pamėginti vištieną su slyvomis ir obuoliais.
Puikiausi savaitgalio pietūs.


2,5 porcijos reikės:
5 vištų kumpelių
7 didesnių slyvų
2 obuolių
1 mėlynojo svogūno
šaukštelio medaus
skiltelės česnako
20 g sviesto
druskos, pipirų
sojų padažo
prieskoninių žolelių

Vištų kumpelius pabarstyti druska, pipirais, prieskoninėmis žolelėmis (aš naudojau bazilikus, raudonėlius ir peletrūnus), smulkintais česnakais, palaistyti sojų padažu bei medumi. Gerai įtrinti prieskonius į mėsą ir marinuoti bent pusvalandį.
Slyvas perpjauti pusiau, išimti kauliukus. Svogūnus supjaustyti stambiais pusžiedžiais.

Į kepimo indą dėt vištieną, berti svogūnus ir slyvas. Uždėti kelis gabalėlius sviesto, pabarstyti prieskoninėmis žolelėmis. Kepti 200 laipsnių orkaitėje apie pusvalandį. Tada sudėti skiltelėmis pjaustytus obuolius ir kepti dar 15-20 min.

Skanauti su ryžiais.
Šaltinis - žurnalas "Virtuvė", 2011 m. Nr. 10

Kadangi siaubingai skauda galvą ir norisi tik eiti miegoti, parašysiu tik tiek: naujas P.Almodovaro filmas "Oda, kurioje gyvenu" tikrai vertas pažiūrėjimo, o kitame įraše galite laukti morkų pyrago arba Didžiojo virtuvės pagalbininko firminio patiekalo - moliūgų blynelių.

2011 m. spalio 4 d., antradienis

Keksiukai su riešutais

Kiekvieną rudenį mane užpuola egzistencinės krizės, liūdesys, noras keisti savo gyvenimą ir išmesti iš jo nereikalingus ar varginančius dalykus. Lengva tokios krizės forma pasireiškė rugsėjį, sunkesnės laukiu po mėnesio (gimtadieninės krizės tikrai būna kasmetinės). Tačiau dabar manęs neliūdina net ūkanoti rytai ir lietus. Išgyvenu visišką nuotaikos pakilimą.

Dar sunku priprasti, kad esu visiškai atsakinga už savo veiksmus, kad niekas nebado pirštu, nediktuoja laiškų - o pasirodo, kartais tikrai sunku teisingai sudėlioti žodžius...
Šįryt eidama siaura senamiesčio gatvele stebėjau viską aplinkui ir negalėjau nustoti šypsotis. Ne tik dėl keturių šuniukų, pamatytų pakeliui, bet dėl to jausmo, kai gali laisvai kvėpuoti, kai džiaugiesi viskuo, ką darai, kai tikrai myli gyvenimą.



Keksiukai su riešutais atnešė man sėkmę tame darbo pokalbyje, nors jie net nepasiekė ofiso, o tik kantriai laukė netoliese ant akmenėlio, prižiūrimi Draugės.

18-20 nedidelių keksiukų reikės:
120 g sviesto
80 g cukraus
30 g vanilinio cukraus
žiupsnelio druskos
3 kiaušinių
250 g miltų
šaukštelio kepimo miltelių
šaukštelio cinamono
50 g kapotų riešutų (aš naudojau migdolus)
80 ml pieno

Minkštą sviestą išsukti su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska. Maišant po vieną įmušti kiaušinius. Tuomet suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, cinamoną ir didesnę dalį riešutų (kitus palikti pabarstymui), supilti pieną ir gerai išmaišyti.
Tešlą paskirstyti į sviestu pateptas formeles ir pabarstyti likusiais riešutais.
Kepti 175 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių.


Mano sunkiai nuspėjamoje orkaitėje truputį pajuodavo riešutų viršus, tačiau valgytojai nekreipė į tai dėmesio. Aš irgi. Nes juk nėra kada ieškoti priekabių, reikia džiaugtis ir skanauti.

2011 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

Kuskusu ir kiauliena įdarytos paprikos

Paskutinės rugsėjo dienos sutampa su paskutinėmis dienomis darbe. Tad per pietų pertrauką svajoju, lėtai koja už kojos einu iki valgyklos ir dar lėčiau pėdinu atgal bandydama pasidžiaugti saulės ir šilumos trupinėliais. Nenorėdama grįžti prie darbo stalo troleibusų stotelėje skaitau žurnalą ir ilgiausią "Intelligent Life" straipsnį apie Andrių Mamontovą. Darbe piktai šnairuoju į kompiuterį ir vis šildausi pirštus arbatos puodeliu. Tačiau vos tik laikrodžio rodyklės pasiekia penktą valandą, išlekiu namo. Ir šypsena vėl atsiranda veide.

Paskutinė savaitė darbe buvo ir ilgiausia darbo savaitė. Tačiau po sunkios dienos man norėjosi ne užsidaryti kambaryje ir toliau pykti bei gailėti savęs, o gaminti ir džiaugtis, kad tuoj tuoj kažkas pasikeis.


Trečiadienio vakaro gardumynas - kuskusu ir kiaulienos faršu įdarytos paprikos.

Dviem su puse porcijos reikės:
4 raudonųjų saldžiųjų paprikų (maniškės buvo vidutinio dydžio)
300 g maltos kiaulienos
150 g kuskuso kruopų
svogūno
šviežiai maltų pipirų
mėgstamų žolelių
druskos
aliejaus

Kuskuso kruopas išbrinkinti verdančiame vandenyje.
Paprikas perpjauti per pusę ir išvalyti.
Keptuvėje įkaitintame aliejuje apkepinti smulkintą svogūną, sudėti maltą kiaulieną, pagardinti druska, pipirais, mėgstamomis žolelėmis (šį kartą naudojau džiovintą peletrūną ir čiobrelius). Kepti, kol mėsa gražiai parus. Tuomet sumaišyti mėsą su kuskuso kruopomis ir įdaryti paprikų puseles.

Kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 min.
Šaltinis - "Geri receptai", 2010 Vilnius, Laisvos valandos





Knygoje kepimo laikas nurodytas dar trumpesnis - tik 5-10 minučių. Manau, kad kiekvienam derėtų pasireguliuoti skonį pagal save: man patinka, kai paprikos viduje dar turi šiek tiek traškumo.
Beje, iki pirmo kurso pabaigos aš net nemėgau paprikų. Dabar galėčiau nesustodama jas graužti vietoj obuolių. Teisybę žmonės sako, kai kuriems skoniams reikia subręsti.

2011 m. rugsėjo 25 d., sekmadienis

Saldus bulvių pyragas

Sekmadieniai turėtų būti skirti pyragų kepimui ir buvimui su mylimais žmonėmis. Labai gaila, kad tokie sekmadieniai gana reti. Na, ir šiandien, deja, pyrago nekepiau, bet praeitą savaitgalį leidau su vynu ir pačios keptu saldžiu bulvių pyragu.

Taip taip, bulves galima panaudoti ne tik plokštainiui, cepelinams ar blynams, bet ir skaniam kepiniui prie vyno, arbatos ir stalo žaidimų.


Aišku, mano orkaitė, kaip visada, krėtė pokštus, tad viršus apskrudo labiau nei derėjo, bet skonis nuo to nenukentėjo.

Ir dar naujiena - gavau naują darbą! Liko tik penkios ilgos dienos vaidinant rimtą biuro administratorę ir tada viskas! Pati sau pavydžiu :).

Saldus bulvių pyragas


Reikės:
4 kiaušinių
200 g cukraus
300 g virtų bulvių
100 g manų kruopų
200 g smulkintų migdolų ar kitokių riešutų
šaukštelis kepimo miltelių
šaukštelis vanilinio cukraus
žiupsnelis druskos

Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Trynius išsukti su cukrumi.
Bulves sutrinti, sumaišyti su tryniais. Suberti manus, riešutus, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir išmaišyti.

Baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į tešlą.

Tešlą sukrėsti į kepimo formą ir pašauti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę kažkur 30-40 minučių, kol gražiai paruduos.
Šaltinis - "Geri receptai", 2010 Vilnius, Laisvos valandos


Pastaruoju metu mano labiausiai naudojama kulinarinė knyga pataria pyrago viršų pabarstyti cukraus pudra. Na, gal kitą kartą taip ir padarysiu.

2011 m. rugsėjo 20 d., antradienis

Trinta daržovių sriuba

Ruduo, galima sakyti, dar ką tik prasidėjo, bet jau spėjo parodyti savo nagus - šaltą lietų, pereinantį į krušą pačiu netinkamiausiu metu, kai neturi skėčio, ūkanotus rytus, kai kojų pirštukai bateliuose sušąla į ragą, liūdesį ir abejones dėl, atrodo, pačių tvirčiausių dalykų.

Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Sukrėtimai atneša ir gerų dalykų - padeda susivokti, ko iš tiesų nori gyvenime, santykiuose, darbe ar net virtuvėje.
Virtuvėje man dabar vis dažniau norisi sriubos. Pageidautina, spalvotos.


Seniai svajojau apie trintą moliūgų sriubą. Tokią skanią, kokia dar vasarą vaišino mama. Tačiau kai jau prisiruošiau gaminti, pamačiau, kad moliūgo liko nebe tiek ir daug... Tad sriubos proporcijos patarčiau derinti pagal moliūgo kiekį - jei jo daugiau, išeis moliūgienė, jei ne tiek daug - tiesiog daržovienė.

Trinta daržovių sriuba


Dviems didelėms didelėms porcijoms reikės:
300 g moliūgo
morkos
svogūno
2 bulvių
0,5 litro vištienos sultinio
100 g moliūgų sėklų
pusės citrinos
druskos, pipirų
aliejaus


Daržoves nuskusti ar nulupti ir supjaustyti gabalėliais. Puode įkaitinti aliejų ir nuolat maišant pakepinti daržoves 5 minutes. Tuomet supilti sultinį ir virti, kol daržovės suminkštės.
Nukaisti. Pagardinti mėgstamais prieskoniais, įspausti pusės citrinos sultis, suberti pusę pakepintų moliūgo sėklų ir sutrinti blenderiu arba pertrinti per sietelį.

Jei sriuba per skysta, dar šiek tiek pavirti, kol nugaruos skysčio perteklius. Jei per tiršta - įpilti truputį vandens.
Gardinti kepintomis moliūgo sėklomis, valgyti su skrebučiais.
Šaltinis - "Geri receptai", 2010 Vilnius, Laisvos valandos 

2011 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis

Pistacijų ledai. Antras dublis.

Savaitgalis Klaipėdoje. Jūrą išvydau tik iš tolo - pro vieno aukšto pastato langą. Užteko Kruizinių laivų terminalo ir ten siaučiančių vėjų. Galva prašviesėjo iš karto.



Dar bijau prisikalbėti, tačiau jaučiu, kad greitai mano kasdienybė gali pasikeisti. Galbūt ne kardinaliai, bet darbo pobūdžiu. Skaičiuoju dienas iki akimirkos, kai galėsiu užverti baisiojo ofiso duris ir palikti tas krūvas popierių, po kuriais esu kone palaidojama. Nes tikrai, kuo toliau - tuo labiau mane kiekviena diena išsunkia taip, kad nieko nebesinori. Arba norisi tik pabėgti iš darbo kaip iš pamokų... Tai laikykit kumščius, kad galėčiau taip ir padaryti.


Ruduo jau apsigyveno mano kišenėse. Su mama turime tradiciją prisirinkti kaštonų ir nešiotis juos savimi iki pat žiemos. Tad jau pripildžiau kišenes.

Tačiau atėjęs ruduo nenumušė noro gaminti ir valgyti ledus. Šį kartą vėl su pistacijomis.


Pistacijų ledai

6-7 porcijoms reikės:
800 ml pieno
250 g cukraus
300 g pistacijų
400 g riebios grietinėlės

Į puodą supilti pieną ir cukrų. Užvirinti. Tuomet atidėti į šalį, kol truputį pravės.
Išlukštentas pistacijas sumalti (kuo smulkiau - tuo geriau).

Maltas pistacijas ir riebią grietinėlę sumaišyti su pravėsusiu pienu. Gautą mišinį supilti į didelį indą ir dėti į šaldymo kamerą. Po valandos - pusantros, kai mišinys ties indo pakraščiais pradeda stingti, permaišyti šakute, kad neliktų ledo kristalų ir ledai šaltų tolygiai. Šią procedūrą kartoti, kol ledai sustings.
Šaltinis - internetinis žurnalas "Lamų slėnis",  2011 m. rugpjūtis (Nr. 4)


Šį kartą netgi mano rankos pakliūna į kadrą! Ačiū Donatui!

O ledai išėjo skanūs. Tik nepamirškite permaišyti, nes palikus ledus stingti per naktį, jie tampa vienu ledo gabalu. Nors... Skonis nuo to nenukenčia.